- duršliokas
- ×dùršliokas (l. durszlak < vok. Durchschlag) sm. (1), dur̃šliokas (1), duršliõkas (2) Švn 1. įrankis skylei geležyje išmušti: Neturim duršlioko skylėm prakalti Bsg. Nusikaldinau gerą dur̃šlioką Kal. Atbuko dùršliokas kalant skylę Sn. Paimk duršliõką ir iškalsi geležiniam lanke skylę Ds. 2. medinis virbalas kuodeliui prismeigti: Su duršlioku prisek kuodelį prie varpstės J. Bobalė prisisegė su dur̃šlioku linų kuodelį Šll. 3. Jnš koštuvas, rėtis, akytas samtis: Paduok dùršlioką, putas alui nugraibysiu Vlkv. Arbatą parpilk par duršliõką Up. Griebia su duršlioku virtienius Klov. 4. laistiklis (daržams): Kvietkus laistyk su dùršlioku, tai neišlaužysi Rmš.
Dictionary of the Lithuanian Language.